Vilnius · 2 026 m. lapkričio 1 d., sekmadienis Leidinys nuo 1992 m. Politika · Verslas · Visuomenė
Žvelk giliau Nuo 1992 metų
RSS（https://www.veidas.lt/feed）
Turinys Paieška（https://www.veidas.lt/paieska）Archyvas（https://www.veidas.lt/archyvas）Vaizdas ir garsas（https://www.veidas.lt/medija）Žurnalas（https://www.veidas.lt/zurnalas）Reitingai ir duomenys（https://www.veidas.lt/reitingai）Redakcijos blogas（https://www.veidas.lt/redakcijos-blogas）Žinių bazė（https://www.veidas.lt/zinios）Mano kolekcija（https://www.veidas.lt/kolekcija）
Rubrikos Lietuva（https://www.veidas.lt/rubrikos/lietuva）Užsienis（https://www.veidas.lt/rubrikos/uzsienis）Politika（https://www.veidas.lt/rubrikos/politika）Verslas（https://www.veidas.lt/rubrikos/verslas）Kultūra（https://www.veidas.lt/rubrikos/kultura）Technologijos（https://www.veidas.lt/rubrikos/technologijos）Visuomenė（https://www.veidas.lt/rubrikos/visuomene）Žmonės（https://www.veidas.lt/rubrikos/zmones）
Redakcija Autoriai（https://www.veidas.lt/autoriai）Pateikti redakcijai（https://www.veidas.lt/pateikti）Redakcija（https://www.veidas.lt/redakcija）Apie leidinį（https://www.veidas.lt/apie）Kontaktai（https://www.veidas.lt/redakcija#kontaktai）
Informacija Privatumo politika（https://www.veidas.lt/privatumas）Slapukų nuostatos（https://www.veidas.lt/slapukai）Naudojimo sąlygos（https://www.veidas.lt/naudojimo-salygos）Taisymai ir atsakymai（https://www.veidas.lt/taisymai-ir-atsakymai）
„Veido“ interviu（https://www.veidas.lt/archyvas?category=veido-interviu） 2017 m. liepos 18 d. Lietuvos energetika 2050 m.: saugus ir patikimas tiekimas, žalioji energija ir inovacijos
Birutė ŽEMAITYTĖ（https://www.veidas.lt/autoriai/birute-zemaityte）
BFL
Energetikos ministerija visuomenei ir rinkos dalyviams pristatė atnaujintą ilgalaikės Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos projektą, kuriame numatoma, kaip šis sektorius vystytis iki 2030 metų, ir pristatomos plėtros iki 2050 m. kryptys. Jei viskas klostysis, kaip numatyta, projektas svarstyti Vyriausybei bus pateiktas rugpjūčio pabaigoje, o rudens sesijos pradžioje jau gali pasiekti Seimą. Apie tai, kas jau pasiekta ir ko sieksime, kalbamės su energetikos ministru Žygimantu Vaičiūnu.
– Lietuva energetikos strategiją pastarąjį kartą patvirtino 2012 m., bet jau pateiktas ir atnaujintos strategijos projektas. Dėl kokių priežasčių tai daroma ir kokios pagrindinės plėtros kryptys bei tikslai numatyti projekte?
– Energetikos sektorius Lietuvoje ir regione labai greitai keičiasi, jis labai dinamiškas. Pastaraisiais metais įvyko daug pokyčių, ypač atsinaujinančių energijos išteklių srityje, todėl toliau siekdami ambicingų tikslų strategiją atnaujiname. Kita vertus, yra nuostata, kad strategija turi būti peržiūrima ir atnaujinama kas penkerius metus.
Pagrindinis strateginio planavimo laikotarpis yra 2030 metai. Taip pat pateikiame viziją, kaip energetikos sektorius bus plėtojamas iki 2050 m. Esminiai strategijos akcentai – tiekimo saugumas ir patikimumas, energijos kainų konkurencingumas, žaliosios energetikos plėtra. Kadangi manome, kad patirtį, technologijas ir kompetenciją, kuri Lietuvoje sukaupta pastaraisiais metais, turėtume skleisti Europai ir pasauliui, strategijoje atsirado ir skyrius apie inovacijas.
Pagrindinis strateginis projektas, kuris turi būti įgyvendintas per artimiausią dešimtmetį, – sinchronizacija su žemyninės Europos tinklais. Įgyvendinus šį projektą nebeliks politinės įtampos. Tikslus, kurie buvo keliami iki 2020 m. atsinaujinančių energijos išteklių srityje, jau pasiekėme ir šiuo metu pagal atsinaujinančių išteklių energetikos plėtros tempus Europoje esame tarp lyderių, tačiau iki 2020 m. ketiname sukurti mechanizmą, kuris leistų papildomai skatinti energijos iš atsinaujinančių išteklių plėtrą. Mūsų vizija tokia: nors transportas ir pramonė dar naudos energiją, gaminamą iš kitų šaltinių, iki 2050 m. pasiekti, kad energijos gamyba iš atsinaujinančių išteklių bendroje energijos išteklių struktūroje sudarytų 80 proc.
Plėtojant vėjo ir kitų atsinaujinančių energijos šaltinių sektorių reikia kaip įmanoma greičiau apsispręsti dėl kiekių, kurie rinkos sąlygomis turėtų būti papildomai remiami ir skatinami. Didelių pastangų prireiks didinant energijos vartojimo efektyvumą ir mažinant jos suvartojimą – tai sritis, kurioje mes iki šiol labai atsilikome. Didinti vartojimo efektyvumą skatinsime konkrečiomis priemonėmis. Viena jų – jau vykstanti daugiabučių namų renovacija. Kita priemonė, už kurią atsakome mes, Energetikos ministerija, – viešųjų pastatų renovacija. Deja, tenka prisipažinti, kad dar nė vieno kvadratinio metro nėra renovuota, bet iki metų pabaigos esame suplanavę išjudinti šį procesą.
Be to, turime rasti būdą motyvuoti energijos gamintojus, kad jie laikytųsi energijos vartojimo taupymo politikos. Šiuo metu jie neturi paskatų tai daryti, nes kuo daugiau energijos pagaminama ir patiekiama vartotojams, tuo daugiau jie gauna pajamų.
Nors atnaujintoje strategijoje to konkrečiai neįvardijame, būtinai turime didinti energijos vartojimo efektyvumą modernizuojant gatvių apšvietimą. Šiam tikslui pasinaudosime ES struktūrinių fondų parama. Pokalbių metu merai, savivaldybių administracijų direktoriai pabrėžia, kad šiuo metu esama finansavimo sistema nėra palanki savivaldybėms, norinčioms modernizuoti gatvių apšvietimą, bet esame apskaičiavę, kiek lėšų reikėtų, kad galėtume per keletą metų visoje Lietuvoje pasiekti proveržį – renovuoti visų miestų ir miestelių gatvių apšvietimo tinklus. Tai ne tik padės taupyti energiją – geresnis apšvietimas padidins gyventojų saugumą, todėl būtinai turime stengtis išnaudoti galimybes, kuriomis iki šiol galbūt naudojomės nepakankamai.
– Sprendžiant iš to, kad 2016 m. buvo priimtas įstatymas, leidžiantis mažiesiems gamintojams-vartotojams pačių pasigamintą elektros energiją perduoti į elektros tinklus ir esant poreikiui – ją atgauti, o pavasario sesijos pabaigoje Seimas pritarė įstatymo pakeitimams, kurie pagerina sąlygas norintiesiems tapti elektros energiją gaminančiais vartotojais, taip pat išplėstas tokių vartotojų ratas, ketinama skatinti mažosios energetikos iš atsinaujinančių išteklių plėtrą.
– Skatinti elektros energiją gaminančius vartotojus – taip pat vienas iš mūsų prioritetų ir tam strategijoje skiriama nemažai dėmesio. Kol kas patys savo reikmėms energiją gamina ir perteklių atiduoda į bendrą sistemą iš esmės tik entuziastai. Šiuo metu jų yra apie 300. Pagrindai tokiai veiklai plėtoti jau sukurti, tačiau vartotojams tai nėra patrauklu tiek dėl ilgo investicijų atsipirkimo, tiek dėl biurokratinės naštos. Todėl mūsų vizija – sukurti sistemą, skatinančią vartotojus pačius patogiai pasigaminti savo poreikiams reikalingą elektros energiją. Jai pradėjus veikti iki 2020 m. planuojame, kad gaminančių vartotojų skaičius pasieks 34 tūkst., o 2030 m. – net 500 tūkst.
Kai kas sako, kad tokie mūsų tikslai pernelyg ambicingi, bet mes dirbame kompleksiškai ir iki šių metų pabaigos tikimės sukurti vartotojams palankų bei realios naudos duodantį skatinimo modelį.